Kryžius

Praėjusį sekmadienį šventinome naujai vietoj senojo išgriuvusio pastatytą kryžių bažnyčios kalnelio papėdėje. Kryžių atstatė Marcinkonių bendruomenės parašyto projekto lėšomis. Kryždirbys Algis Svirnelis iš Zervynų kaimo. Kalbėjo kaimo seniūnas, klebonas, kryžiaus meistras, po to buvo suneštinės vaišės klebonijoje. Gana įdomi pati kryžiaus atsiradimo istorija. Pastatytas lenkų okupacijos laikais, jau tuo metu sukėlė lenkų valdžios nepasitenkinimą, nes buvo išdažytas tautinėmis spalvomis. Buvo nugriautas, po to vėl atstatytas. Sovietų laikais Marcinkonyse nebuvo mados griauti kryžių, taigi išliko. Nuo senumo susidėvėjo ir buvo išnaujo pastatytas jau Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Bet vėlgi matyt netinkamai pastatytas ar papuvęs po didelės vėtros nugriuvo ir po daugiau nei metų dabar vėl atstatytas.

ilgai lauktas

Na štai, po šitiek tylėjimo prisėdau parašyt pora žodžių. Per tą laiką daug įdomių dalykų atsitiko kaime. Buvo ir folkloro šventė "Subatos vakarėly..." ir kaimo šventė, o kur dar centristų sąjungos suvažiavimas ir įvairiausių turistų grupių atsilankymai. Visko nenupasakosiu beje ir laiko ne per daugiausiai turiu. Tiek tų žodžių.

Mirtys

Skaudu rašyt apie mirtis, bet nieko nepadarysi, tai dalis mūsų gyvenimo. O šį kartą mirė labai gerai pažįstamas žmogus- Jurka. Tiesa ne jis vienas per tą laiką mirė. Dar mirė ir mano bendrapavardis- Rimantas Tamulevičius. Mirtys dar skaudesnės, kadangi abu buvo gana jauni žmonės ir dar galėjo gyvent ir gyvent. Abiejų mirties priežastis- alkoholis, tiksliau piktnaudžiavimas alkoholiu. Skaudu ir liūdna.

Krikšto tėtis

Sekmadienį palaidojau savo krikšto tėtį: dėdę Petrą. Dar sekmadienį su juo sveikinausi ir buvo pilnas jėgų ir sveikatos. Infarktas. Keista, bet kažkaip ramu širdyje dėl jo- buvo tikras katalikas ir beveik kiekvieną sekmadienį ateidavo į mišias. Jei ir neidavo komunijos tai sąmoningai, nenorėdamas įžeisti Kristaus: jei būdavo nors kiek išgėręs nepriėmė. Liūdna šiek tiek ir ramu: žinau kad susitiksime su juo pas Tėvą danguje.

Sraigtasparnis

Sekmadienį Marcinkonis nustebino nusileidęs laukų viduryje sraigtasparnis. Moteriškės atėjusios į pamaldas nubėgo pažiūrėti tokio 'dyvo'. Pargryžusios pranešė kad sraigtasparnis ieško dingusio prieš keletą dienų žmogaus. Šiandien tas žmogelis savaime atsirado namie, kur jį rado bemiegantį. Kur dingsta mokesčių mokėtojų pinigai? Tokiems pasiskraidymams?

Liūdna statistika

Dirbu Marcinkonių bažnyčios zakristijonu ir pasidomėjau koks krikštynų ir laidotuvių santykis mūsų kaime. Kaime gyvena apie 750 žmonių. Per 2006 metus buvo 26 laidotuvės ir berods 5 krikštynos. Šiemet jau buvo beveik 20 laidotuvių. Per mėnesį po dvi, kartais po tris.Taigi tokiais tempais po 35-40 metų Marcinkonyse neliks gyventojų. :( Visi išmirs. Gaila būtų. Ką gali žinot gal ir manęs jau tuo metu nebus, bet statistika negailestinga. Visko gali būti kad vasarą šiek tiek atgis nes perka žmonės iš miestų namus ir gyvena. Bet vėlgi senukai perka arba vasarnamiams naudoja tuos namus. Mažai jaunimo, nes nėra darbo. Lentpjūvė merdi, nacionalinis parkas atleido daugumą darbuotojų, geležinkelio stotyje dirba atvažiuojntys, gal penki žmonės vietiniai. Mokykloje taip pat beveik visi mokytojai iš Varėnos. Čepkelių rezervate dirba gal 20 žmonių. Kaime lieka senukai, o jaunimas ieško geresnės duonos miestuose. Liūdna.

Marcinkonys